LNK laidoje „Valanda su Rūta“ apie organų donorystę pravirko net šaltoji Natalija Bunkė

2013-03-28

Netikėta žinomos verslininkės Irenos Matijošaitienės mirtis, sukrėtusi daugelį ir jos žodžiai „Jei ir miręs gali padėti kitiems, padėk“,  šį ketvirtadienį 19.30 val. LNK pokalbių laidoje „Valanda su Rūta“ skambės ne kartą.   Šįvakar čia - dramatiškos istorijos tų, kuriems nežinomi donorai padovanojo gyvenimą.


Tuomet vos trijų mėnesių Alanto mama Ingrida net nežino, kokiais žodžiais galėtų padėkoti tai šeimai iš Rygos, kuri sutiko, kad jų kūdikio širdelė atitektų jos sūnui. Dabar Alantui jau daugiau nei metai, jis yra pats mažiausias pacientas Baltijos šalyse, kuriam persodinta širdis.
 

„Galimybė, kad taip nutiks, buvo mažiau nei nulinė, - sako Ingrida, - bet aš tiesiog tikėjau, mano sūnus  gyvens, net jo vardas reiškia lengvai einantis per gyvenimą...“ 
„Jei ne nežinomas donoras, manęs šiandien čia nebūtų, aš nebūčiau išvydęs savo sūnaus, kurio žmona laukėsi, kai aš laukiau operacijos, - sako Rimvydas, jau šešerius metus gyvenantis su donoro širdimi.


„Dėkoju tai šeimai, kurie sunkią jiems akimirką pagalvojo apie kitus“, - apkabinęs savo sūnų Justiną, sako Rimvydas. - Niekada nereikia pamiršti, kad žmonės, kurie sutinka artimųjų organus atiduoti donorystei patys išgyvena artimo žmogaus netektį, todėl tokį sprendimą padaryti nelengva“.


Laidoje „Valanda su Rūta“ - skaudžiausi žinomų žmonių išgyvenimai apie tai, koks gyvenimas trapus, vieną akimirką tu džiaugiesi ir planuoji, o kitos gali jau nebūti, apie žvelgimą mirčiai į akis. Vienas žymiausių Lietuvos alpinistų Vladas Vitkauskas, per stebuklą išsigelbėjęs nuo žūties kalnuose, juose prarado savo 27-erių sūnų.
Dainininkė Judita Leitaitė papasakos apie  jos patirtą šiurpią  avariją, po kurios medikai stebėjosi, kaip ji

liko gyva. „Labiausiai bijojau, kad nebegalėsiu nei vaikščioti, nei dainuoti“, - sako Judita ir dėkoja visiems, kurie už ją meldėsi.
 

Natalija Bunkė, prisiminusi draugystę su Irena Matijošaitiene ir paskutines kartu praleistas dienas kelionėje Filipinuose, po kurios netrukus ji sužinojo apie įvykusią tragediją, nesulaikė ašarų. „Irena buvo tas žmogus, kuris džiaugėsi kiekviena diena“, - ašaras šluostėsi Natalija.